…B L I G…B L O G…B L U G…

šiandien “vilniaus diena” išspausdino žinią apie “golden fleece” apdovanojimus, amerikiečių organizacijos “tax payers for common sence” teikiamus didžiausiems ir beprasmiškiausiems mokesčių mokėtojų pinigų švaistūnams.

laikraštis, aišku, nepasivargino įdėti nuorodą į informacijos šaltinį, o organizacijos tinklapyje apie naujus apdovanojimus info neradau.

tačiau lietuviški ostapai gali būt ramūs - tas sarginis šuo, kuris juos pagarsintų, panašu, dar negimė. arba neužaugo, arba bijo, arba apsirijęs tingi išlįst iš būdos.

ir, matyt, neveltui į lietuvą grįžo irvingo normano paveikslas “aukso veršis” - baisiai jau prašosi lietuviški “aukso veršio apdovanojimai 1998-2008″.

nes į svogūnus politikams ateiti negėda - čia jiems nemokamas promo. o stebint kandidatų į “aukso veršio” nominacijas sėkmės istorijas, nervai eina į šaldytuvą, palūkėti už konservų dėžučių, kol baigsis reportažas.

dar vakar “žurnalisto tyrimas” (dėkui lrt už galimybę žiūrėti online ir naudotis archyvais) eilinį kartą bandė atverti akis užhipnotizuotu žvilgsniu žiopsantiems į valdovų rūmus.

trobos sąmata 207 mln., o kiek mokesčių mokėtojų pinigų bus sukišta į vidų - drįstama laikyti paslaptyje. jau nekalbant apie visą išnaglėjusių reikalo rėmėjų sapaliojimą. net tapkinis sako - pažiūrėsim, kas čia bus.

galgi reiktų lietuvoje prie seimo įrengti tokią 12 kėdžių viešą kavinę reikalams tvarkyti, o savivaldybės aikštėje į fontaną įmest auksinę vonią?

prie tų kėdžių koks tadas blinda kas mėnesį galėtų pririšt po mėnesio seimūną viešam pabendravimui su rinkėjais , o savivaldybės aikštėje būtų numaudomas/reabilituojamas vietinis nusidėjėlis.

Moskovskaya Oktyabrskaya < the mood of these days (klausyti)…

Вперед, вперед, плешивые стада;
Дети полка и внуки саркофага -
Сплотимся гордо вкруг родного флага,
И пусть кипит утекшая вода.

Застыл чугун над буйной головой,
Упал в бурьян корабль без капитана…
Ну, что ж ты спишь - проснись, проснись, охрана;
А то мне в душу влезет половой.

Сошел на нет всегда бухой отряд
И, как на грех, разведка перемерла;
Покрылись мхом штыки, болты и сверла -
А в небе бабы голые летят.

На их грудях блестит французский крем;
Они снуют с бесстыдством крокодила…
Гори, гори, мое паникадило,
А то они склюют меня совсем. 

Aj, nu tai dar vieną > Голубой Огонек 

Черный ветер гудит над мостами,
Черной гарью покрыта земля.
Незнакомые смотрят волками,
И один из них, может быть, я.
Моя жизнь дребезжит, как дрезина,
А могла бы лететь мотыльком;
Моя смерть ездит в черной машине
С голубым огоньком.

Не корите меня за ухарство,
Не стыдите разбитым лицом.
Я хотел бы венчаться на царство,
Или просто ходить под венцом -
Но не купишь судьбы в магазине,
Не прижжешь ей хвоста угольком;
Моя смерть ездит в черной машине
С голубым огоньком.

Мне не жаль, что я здесь не прижился;
Мне не жаль, что родился и жил;
Попадись мне, кто все так придумал -
Я бы сам его здесь придушил;
Только поздно - мы все на вершине,
И теперь только вниз босиком;
Моя смерть ездит в черной машине
С голубым огоньком.

18 savaitės fetišas:

(konceptualaus menininko markus hofer darbas ‘geignet zur zucht’)

savaitės aktualijos: partizaninė sodininkystė (guerilla gardening) bei 9 vyrų kankinimo būdai.

nuvylė mažas britų partizanų sodelis. hmm, ar tikrai ne dydyje esmė? lryto raštininkė brigita jonaitė (aiškiai nedrįstanti atskleisti savo tapatybės ir greičiausiai pasiskolinusi lietuvišką bridget jones atitikmenį) neabejotinai paprieštarautų.

juolab, kad jos 5 ir 6 vyrų kankinimo priesakai skamba taip: paguosti vyrą, jog kitąsyk mylėtis jam seksis geriau bei nupirkti jam erotiškus rožinius stringus. išties banalu, palyginus su pačios autorės išliaupsinta intrigantiška moterų natūra.

eitų bobos daržų ravėt ar užsiimų nudien madinga partizanine veikla, tai nereikėtų iš dyko buvimo spangti apie niekuo (sprendžiant iš straipsnio) nepagrįstą terorizmą vyrų atžvilgiu. Tuo tarpu, jei panašų dalyką (aišku, slapyvardžiu) publikuotų koks bigitas jonaitis, komentarų būtų ne 219.

su čigoniškais darbais papuolėm į žydruosius ekranus http://www.balsas.lt/video/194460

kadangi viens iš talkininkų darė daug photo, tai … to be continued - tada ir parašysiu įspūdžius

Извольте susipažint su tokio turinio objavlienija:

Gerbiamieji,

 

gegužės 3 d. daug kur vyks talkos (darom2008 framework’e). Taip, nelabai tikusiai ši diena parinkta, ir organizavimas šlubuojantis, bet… Tiems, kurie lieka Vilniuje, ir kurie turi ūpo prisidėti siūlau ne šiaip talką, o

 

                T A L K Ą   Č I G O N Ų   T A B O R E !

 

Žinome, kad tenai šiukšlių būna nemažai, ir dar, eee, specifinių (švirkštai etc.). Bet - Kirtimai yra Vilniuje, mes esam vilniečiai, ir galim kuoptis savo mieste belekur, kur užsimanom.

 

Svarbu, kad talkoje dalyvauti aktyviai ketina Vilniaus čigonai, juos buria Romų visuomenės centras (Vilniaus savivaldybė yra šios VšĮ dalininkas). Virš čigonų visais laikais tvenkiasi visokie debesys, pastaruoju metu ypač tirštai… Todėl tie, kurie apie taborą turime žinių tik iš spaudos ar nuogirdų, kviečiu pasinaudoti proga ir patiems praleisti kelias valandas darbuojantis su kaimynais čigonais, pasišnekėti, pasiklausyti ir pasidairyti - o dar tuo pačiu ir gerą darbą padaryti. Pasiimkit fotoaparatus, ar kameras - gražiausius, įdomiausius vaizdus gal tada surinktumėm ir padarytumėm virtualią parodą Taip galėtumėm duoti progą paganyti akis ir tiems, kurie tą šeštadienį bus išvykę ar ilsėsis.

 

Na, o tie mūsų, kuriems taboro realijos nėra naujiena, nepraleiskim progos apsilankyti pas kaimynus svečiuose, pasižmonėti - manau, taip galime parodyti žmogišką solidarumą ir paramą čigonų bendruomenės žmonėms, kurių dauguma, tikiu, siekia geresnio gyvenimo sau ir vaikams, ir kuriems neretai trūksta paprasto palaikymo ar padrąsinimo imtis atsakomybės keisti savo gyvenimus geryn

 

Žodžiu vienu - kviečiu visus, kas galit ir norit, pašnekinkit ir savo artimuosius bei draugus.

 

Veiksmas vyksta Kirtimuose, Vilniuje, renkamės prie Romų visuomenės centro - Metalo g. 23a, Vilnius (kam neaišku kur tai žr. maps.lt), tel. 8 5 2627146. Vadovės Svetlanos Novopolskajos el. paštas: sn713@hotmail.com

 

Veiksmo pradžia - gegužės 3 d., šeštadienį, 12.00 - planuojam padirbėti porą trejetą valandėlių, o toliau - kaip gausis ir norėsis Bus šiukšlių, šiukšlių maišų, pirštinių, mineralinio, visa kita turėti savo nuožiūra

End, back to page 1 of 1.

Nu tai va, vienžo, visus maloniai prašom nepasididžiuot prisidėt. Sakė, atvažiuos Panorama pafilmuot. O jei kas turėsit nuotraukų, dėkit į blogą ir nuorodą man plyz Apie rezultatus dar tikiuosi parašyti

 

 

 

Masturbacija yr dalykas, kurį kiekvienas mūsų (daug maž, jei neskaičiuotume visiškai neįgalių) atranda dar vaikystėje, o vėliau esame išmokomi kaip nors vengti, nors dauguma vyrų vis tiek tą karts nuo karto daro. Citatos neparšykite — tai tokia visų bernų pasaulyje kolektyvo patirtis.

Pažįstu išmintingą senelį-psichoterapeutą Georgą Steinerį (mes šiek tiek susirašinėjame) iš Kalifornijos, kursai net brandaus amžiaus vyrams (jam arti 80) rekomenduoja ne tik kasdienius pasivaikščiojimus, bet ir reguliarius orgazmus, t.y., iš esmės — masturbaciją (kaip kitaip mūsų feminizuotoje visuomenėje?). Čia va –claude_steiner_aging — galite parsisiūsti jo patarimus senstantiems vyrams, kam tai aktualu (aš tai dar tik bręstu, man gruody bus 37).

Anądien netikėtai apturėjau laimę — nors ne masturbacijos, betgi susijusia prasme. Viena pažįstama turėjo laisvą bilietėlį į “Kino pvasarį” (kuriame dauguma publikos, įtariu, yra aktyvios tinklonaršos ir blogorašos).  Visai neturėjau suopračio, kur einu, bet jau iš pirmųjų kadrų supratau, kad bus visai indomu — ir oi-kaip neapsirikau!

Rodė kažkokio Garbarskio (pirmą kartą girdžiu, bet, tikiuosi, ne paskutinį) “Irina Palm“. Salėje buvo nemažai vidutinio ir brandesnio amžiaus moterų, kurios su linksmu gyvumu kažką apie filmą kuždėjosi. Šalia manęs smalsiai dūsavo aktorė iš “Nelauktos meilės” (tyčia nesakysiu, kuri) ir man pasidarė maloniai įdomu, kas gi čia bus.

Paaiškėjo, kad scenarijus yra post-krikščioniška budistinių pamokomų istorijų apie sekso darbuotoją-boddhisatvą atmaina. Tokiose istorijose seks-bodhisatva savo savanoriška ar prisiverstine seksualine veikla išvaduoja iš kančių jei ne paslaugų vartotojus (masiškai), tai bent visokius artimuosius ir šiaip gyvas butybes aplink (vienetais). Tokių variacijas jau matėme Kim Ki Duk’o “Samarietėje” ir Lars’o von Trier’o “Prieš bangas” (beje, “Samarietėje” apie tą boddhisatvos-prostitutės istoriją tiesiogiai kalbama, ten tik krikščioniška tos situacijos interpretacija tampa labai destruktyvi, net žudikiška).

Bet ką aš čia sakau — istorijos apie “prostitutę-šventąją” yra žinomos nuo šumerų laikų, o WordPress’e netgi radau dedikuotą tinklaraštį … .

Tai žodžiu, šitam filme brandi 50-metė Londoniškė pasiligojusio anūko močiutė, nerasdama kito būdo gauti pinigų vaiko gydymui Australijoje, tampa vad. “japoniško kambario” (užsimokėję, vyrai prakiša per angą savo genitaliją į “darbo kambarį”, kuriame darbuotojos švelniomis rankomis juos “užbaigia”) darbininke — netgi geriausia Londone, dėl švelnių rankų ir noro daugiau uždirbti. Ji tuomet apmoka anūko gydymą, bet pačiai tenka patirti stiprią, nors trumpalaikę, savo sūnaus (berniuko tėvo) neapykantą ir pažeminimą.

Šiaip labai sąmojingas, žmogiškai šiltas filmas. Minėtos žiūrovės aplink mane taip pat maloniai dūsavo ir linksmai krizeno.

Tačiau man ramybės nedavė kits dalykas: kaip tokios galimybės užsidirbti atsiranda? Ta prasme, juk įmanomos taip pat pamokomos budistinės istorijos apie mėsininką-boddhisatvą arba budelį-boddhisatvą. Šalia to, masturbuotis juk galime visi ir be specialių tam klubų bei paslaugų už pinigus? Tai kas yr su ta vyriška masturbacija arba apskritai porno verslu, kad taip visi tą perka ir vartoja?

Šiaip nereikia būti Gestalt-terapeutu, kad suprastum, kad mūsuose (vyruose, t.y. — ir tą puikiai žinau pats kaip tokis), masturbacija yra ne šiaip savo kūno pažinimo ar liaukų iškrovos “badmečio” metais darbas, ale tokia priebėga nuo baimės turėti rimtus, pirmiausia ne-sportinius, o įtemptai-jausmingus santykius su suaugusiomis moterimis.

Kaip tais vyrai laikas pabaigt su tais paaugliškais masturbacijų žaidimais ir leist močiūtėm užsidirbt kuom kitu tuos pinigus anūkų labui, ką?

Taip taip, teisingai išgirdote, čigoniški. Čigonų bendruomenės atstovas tūlas žmogus vardu Josifas patikino, kad romais tik romai tarpusavyje vienas kitą vadina, o gadži (nečigonai) juos turi vadinti taip, kaip įpratę. Suprantama, kad žodis čigonas savaime ne daugiau diskriminuojantis, nei lenkas ar arabas (priešingai, nei pvz. pederastas aka пидарас) koks , todėl ir toliau be politkorektikumo stokos kompleksų.

Socialinių inovacijų kontekste, bene didžiausias iššūkis - socialiai integruoti čigonus. Neseniai Seimo kontrolieriaus įstaigoje teko būti liudytoju lietuviškuoju Žirinovskiu kartais vadinamo politiko statement’ų, kurie vakar kondensuotu pavidalu pasirodė ir tinklasklaidoje. Žinia, Seimo kontrolierius tiria 70 čigonų, įbauginto “pikto ūsuoto” politiko grasinimų užsukti kranus, skundą. Ta proga ir aš jau kelintą savaitę skaitinėju įvairius čigonistikos tekstus. Tūlas čigonofilas Bessonovas teigia, kad čigonams perspektyvoje gresia dvi alternatyvos - socialinė integracija, asimiliacija ir čigoniškosios tapatybės praradimas arba konservatyvus laikymasis за своё старое, o tai reiškia pasiliekat ten ir taip, kaip yra.  Ir čigonologinius rašinius ketinu tęsti, taip kad nepadyvykit.

Kažkas rašė, kad dirbantis čigonas tėra mitas, bet nesivelsiu čia į visuotinai žinomus samprotavimus, kad čigonai taboruose puikiai darbuojasi (spekuliacijos ir prekyba falšyvais džincais tarybiniais laikais; perestrojkos ekonominiai kataklizmai šiuos verslus sugriovė ir atvėrė dar pelningesnį narkobiznį), ir pakankamai tie darbai pelningi. Butkevičius žinia teisus, sakydamas, kad taboras puikiai pritaikytas nelegalių dalykėlių platinimui - darbas organizuojamas kolektyvinio ūkio pagrindu, gentinė круговая порука, tinklinis marketingas, sumanus naudojimasis korupcinėmis galimybėmis ir teisinės sistemos silpnomis vietomis etc etc - apie tai glaustai ir aiškiai rašo Вечерняя Москва  žurnalistas.

Na, bet tai plačiai žinomi dalykai. Iššūkis būtų - kaip efektyviai, nepažeidžiant žmogaus teisių ir vykdant socialinę integraciją, užkardyti narkoverslą? Yra apie ką pagalvoti, ane? - gal turiat kas gudrių minčių?

Žinoma, ir tradiciniai čigonų verslai - būrimas ir raganavimas - gali būti didžiai pelningi - stebėkit reportažą apie asmeninę Čiaučesku patarėją.

Pabaigai apie tai, ką čigonai geriausiai dirba fabrike - check this romano hip-hop out. To be continued…