…B L I G…B L O G…B L U G…

Dėkui visoms paslaptingoms ir išskirtinių galių turinčioms būtybėms, kad pagrindinė katalikų šventė jau baigėsi. Nors — šiandien įsijungiau prie kavos LRT ir matau: kard. Bačkis tikinčiųjų sangrūdai su liūdnai pastėrusiomis išraiškomis pikto moralisto balsu pasakoja kažką apie meilę ir pan. Brrr! Labai jau primena man mano seną gerą mokyklinę patirtį, kai pro surauktą iš nepasitenkinimo ir valdingumo veidą būdavo transliuojamos pagarbos vyresniems, meilės tėvynei ir partijai, o taip pat kaltės jausmo dėl neparuoštų pamokų žinios.

Dar blogiau, mano artimieji, kurie (taip būna Lietuvoje), yra katalikai (t.y. bent kartą į metus nueiną mišiosna ir tiki judėjų-krikščionių dievo buvimu), pamatę Jo Permanencijos veidą taip pat kažkaip surūgo, o, kai aš pradėjau kikenti, skausmingai prašė nesityčioti. Iš tiesų jums sakau, jei šiais laikais bent kiek pašiepi teatralinę krikščionybės ar bet kokios kitos abramitinės religijos (ypač islamo) pusę, tai visi skausmingai reaguoti ima, lyg čia kalba eitų apie šaipymąsį iš kokio ligonio.

Net rašyti apie tai darosi nesmagu — lyg springtum šaltais, sausais Vėlykų pusryčių kiaušiniais, prieš tai dalyvavęs labiau bukinančiame, nei la tų kiaušinių daužymo vienas į kitą, ridenimo nuo nuožulnių paviršių bei pagyrų abejotinos vertės jų dekoracijoms maratone. Kitą kartą reikės geriau išsimiegoti, nebedalyvaujant tose netikros meilės, baltos mišrainės, menamo vaisingumo ir vienas kito varginimo šventėje (ypač mane erzina “suaugę tikintieji”, kurie “meilę” tegali parodyti bažnytinėmis bei “šeimos” ceremonijomis, o iš tikro reikalauja iš visų proginio pripažinimo ir nuolatinio paklusimo). Atėjo metas pailsėti — berods net oras šyla :).