AKSOMINĖ PRARAJA
Wednesday, April 9, 2008
Turėjome aksominę revoliuciją, dabar turėsim aksominę augančio vartojimo infliacijos sąlygomis prarają. Romas Lazutka šiandien LRT i-vartuose rašo:
Dešimties procentų turtingiausių ir dešimtadalio vargingiausių žmonių vartojimo skirtumai artėja prie dešimties kartų. Kaip suvokti šį vartojimo skirtumą?
Įsivaizduokime du maždaug Kauno dydžio miestus. Vieno iš jų gyventojai vidutiniškai vartoja pagal Norvegijos, kito – pagal Kubos standartus. Maždaug tokie skirtumai tarp tų dviejų Lietuvų ir jie dar sparčiai auga.
Taigi ir dviejų Kaunų nereikia įsivaizduoti. Užtenka pažiūrėti į Vilniaus centrą (senamiestis ir Konstitucijos pr.), o po to į, sakykime, Naująją Akmenę — ir viskas stojasi piestu į vietas. Man juokingiausia tai, kad turintys apmokamą darbą Lietuvos gyventojai “investuoja” arba į būsto paskolų vergiją, arba į drabužius (kaip vokiečiai teisingai juos vadina, Klamotten, skudurai) ar greitai senstančią buitinę techniką.
Tuo tarpu išmokti ko nors naujo, gauti kokią naują papildomą kvalifikaciją — anei blium, anei bliam Pūko ir Lietaus radijo klausytojų moliūguose nesuskamba. Tegu dabar mokosi moksleiviai (nors jie ir taip to nedaro) — mes jau maždaug “atsimokėme”.
Vansi išeina, kad geriausiai Europos socialinio fondo lėšas “mokymams” naudoja Akropolis ir kiti super-vartojimo centrai: ko neišmokai, prisilaižysi ten (mokėdamas mega-antkainius už kinišką šlamštą). Ogi neišmokai (tiksliau, nesimokai ar neatrodo, kad ketini) štai ko: realistiško asmeninių finansų tvarkymo ir savo kūrybinių galių (sugebėjimo maloniai, “pelningai” atnaujinti savo elgseną, veiklą, aplinką) išlaisvinimo bei, atleisk už štampą, nuolatinio plėtojimo. The Economist antai teigia, kad dabartinė lėtinė pasaulio finansų krizė kyla būtent dėl masiško asmeninių lėšų tvarkymo/planavimo neraštingumo (paprasčiausių dalykų neišmanymo. Tai ką jau kalbėti apie “kūrybines galias”: nesename “Verslo klasės” (neapkaltinsi kairumu) numeryje skaitome:
Prieš keturiasdešimt metų [menka paguoda, visgi -- A.D.] amerikietis George’as Landas ištyrė 1600 penkiamečių ir nustatė, kad net 98 proc. iš jų turi ryškių kūrybinių gebėjimų. Kai tiems vaikams sukako dešimt, testą mokslininkas pakartojo. Kūrybingi išliko tik trečdalis. Po penkerių metų vėl pakartoto testo rezultatai dar graudesni: tik dvylika proc. kūrybingų paauglių.
Khmm… . Kaip sakė toks personažas Vy (iš A. Moor’o “V for Vendetta“), jei tu ieškai kaltų — tai pasižiūrėk į veidrodį!.
shimgong
ulanbataras
exaybachay
4akys
pressofficer
Wednesday, April 9, 2008 at 12:01
Labai taiklus post’as kolega. Tac pac economist išleido survey apie talentus, kuris atrodė labai graudžiai http://www.economist.com/specialreports/displaystory.cfm?story_id=E1_SJGTRJQ
“The second factor that links talent and inequality is that members of the talent elite are good at hogging “human capital”. They marry people like themselves. In the heyday of “company man”, bankers married their secretaries; now they marry other bankers. They work in jobs that add to their intellectual capital. They live in “talent enclaves”, away from ordinary middle-class suburbs, let alone inner-city ghettos. Above all, they pass on their advantages to their children. Students from the top income quartile increased their share of places in elite American universities from 39% in 1976 to 50% in 1995.”
Nejaugi ir pas mus atsitiks panašus dalykas, jog atsiras “švarus” getas?Be Akropolio?
Wednesday, April 9, 2008 at 12:14
velgi toje pačioje apžvalgoje tūlas moksliukas (oi kaip seniai) http://en.wikipedia.org/wiki/Francis_Galton
teigė, jog “that a free market in talent could end up widening social inequalities”.
Taigi, gaunasi, kaip ir užburtas ratas… kuris vis labiau įsuka į vartojimo ruletę