…B L I G…B L O G…B L U G…

 Idant gyvenimas būtų linksmesnis ir įdomesnis siūlau pažaisti  smegenų debesėlio žaidimą, kuris atpalaiduoja ir kartu įtraukia į  klampias asociacijų pelkes. Mėgaukitės.

Pratęsdamas kolegos pamąstymus apie Valdonių šėliojimus, norėčiau pablevyzgoti apie ēdamais (lv). Nereikia pamiršti, jog ko gero viskas prasidėjo dar nuo gūdžiais 60 - aisiais nupieštos piramidės ir fiziologinių poreikių.Pagrindinis priespaudos ir poveikio įrankis tampa maistas! Jau nuo spuoguotos vaikystės vyrai yra nubrukami prie stalo ir atitraukiami nuo puodų. Laikui bėgant daugelis iš jų praranda sveiką gebėjimą valdyti kulinarines subtilybes. Visiškai atrofuotas virtuvinis mąstymas tampa pirminiu poveikio įrankiu.  Kaip žinia fiziologinių poreikių nepatenkinimas priveda prie didelės panikos ir štai čia valdonės pradeda manipuliacinį procesą. Mano kuklūs empiriniai tyrimai parodo, jog vyro kulinarinių gebėjimų atrofacija (pvz. liaudyje sakoma: jis negali net sumuštinio susitepti) tiesiogiai koreliuoja su moters emocinio smurto kiekiu. Taigi, man rodos viskas yra paprasčiau, tereikia leisti vyrui pasireikšti virtuvėje ir moteris neteks savo pagrindinio kozirio.

Bet pamirškime šias batalijas (tuo užsiima genderistikos asas AD),nes daug idomesnė yra tyrimų kryptis - maistas ir karas. Netyčia man teko pamatyti labai įdomų filmuką, kuris iliustruoja paskutinius karinius konfliktus per maistą. 

Mano vaizduotėje sužmėžavo lietuviški maisto kariai, kaip antai volascepelinas arba vėdarai šaudantys baltosios mišrainės likučiais ir leidžiantys nuodingas dujas. Nuostabus mūšis, tikrai galime laimėti prieš amerikietiškus hamburgerius ar prieš bratwursta.

Tad į kovą mielieji gurmanai. Beje, nepamirškime sunkiosios artilerijos  - KAR KOS.

Mus supantys objektai kartais nustebina savitais garsais. Štai antai greičiausiai Brazilijoje gyvenantis asmuo užfiksavo kalbantį unitazą, kuris anot jo skandavo mūsų blogo pavadinimą. 

Aišku tik viena, jog blogo minties gylis pasiekia, net negyvus objektus. Tačiau po paskutinio AD pamąstymo apie ekspermentus su seneliais, galima įsivaizduoti, jog gūdžiose amazonės džiunglėse vyksta baisūs ekspermentai ir negyvi keramikos gabalai paverčiami nuostabiais operos solistais.

Taigi klausykimės, ką kitą kartą mums papasakos baltas pisuaras.

Visgi norėčiau pasidžiaugti, kad artimoje (santykinai) ateityje Lietuvos padangę sudrebins naujas inter-niet-jus-negalite-portabikas. Jo tikslus adresas skamba būtent taip: Oi-nEgaliu.lt. Reklama jau prasidėjo. Kolega duok penkis.
Visgi norėdamas padengti dideles investicines išlaidas griebiuosi naujo verslo ir pirmiausiai siūlau iš manęs įsigyti du labai svarbius produktus. Tikiuosi, jog kolega AD nepyks, kad šis puslapis naudojamas reklamai. Tai mūsų pačiū (būtent taip rašosi) labui. Aš parduodu inspiracinius produktus, kuriuos pradedantys ir itin smulkūs verslininkai gali sėkmingai naudoti savo veikloje.

Pirmas produktas labai teigiamas ir užkrautas baisine (iš suvalkų klb. viską griaunančia) energija. Jis vadinasi BALTOJI BEGALYBĖ. Šis produktas naudojamas labai paprastai - Jums tereikia iš manęs užsisakyti bet kokio formato nuotrauką. Kaina yra labai gera: gamybos išlaidos (priklausomai nuo formato) +6.99 LT. Tačiau galite nebandyti manęs apgauti, aš savo magišku mėlynuoju krauju užrašau asmeninį palinkėjimą, kuris ir veikia kaip baisinė energija.

Kitas produktas, kuris gali sudominti mikro verslininkus yra JUODOJI SKYLĖ. Šis produktas yra brangesnis (g.i. +12.99 LT), nes jis leidžia sėkmingai susiurbti konkurentus į juodąją skylę.Taigi, mielieji mano parduotuvė atsidarė, skubėkite ir pirkite, tik nesakykite oi-negaliu!

Kreativity konsultantas
e.ziukas

Šiandien dalyvaujant dalykiniame susitikime aš patyriau inovacines vizijas. Aišku, jos buvo labai padrikos ir nesuprantamos. Tačiau aš jas kruopščiai užsirašiau. Štai čia ir pravertė technikos netobulumai: kadangi mano kompiuteris neleido man patalpinti eiliuoto teksto (kartais taip būna), man teko imtis kitų gudrybių, ir čia suveikė tarpdisciplininė patirtis, kuria skubu su jumis pasidalinti.Prašau nepykti ir griežtai nevertinti, čia pirmasis prototipas. Tiesiog mėgaukitės muzikos, vizijos, youtube galia. Atia….

“Kamerai atsitiko tas pats, kaip ir telegrafui. Dvasių fotografija reiškėsi daugybe formų ir stilių. Gerai žinoma, jog dagerotipiją daugelis vertino kaip vaiduoklių apniktą ar uzurpuojančią dievo vietą.” Vakar sklaidydamasis cybererdvėje radau patarimą kaip pagaminti daugiau mėsos (vienas mano ex-kolega taip vadindavo didelį kiekį nereikalingos medžiagos knygai) savo blogui. Atsitiktinai suradęs kažkokį blogišių, visgi radau kažką tinkamo BBB.Taigi, paėmęs iš savo lentynos atsitiktinę knygą , atsiverčiau 123 psl. perskaičiau pirmus 5 sakinius ir pacitavau likusius 3. O kas iš šio sakinio būtų naudingo? Tiesiog jis paaiškina šiuolaikinius reiškinius, kuriuos 2076 metais bus galima skaityti kitaip.  Kaip antai dvasių inovaciniai projektai reiškėsi daugybe formų ir stilių. Arba Gerai žinoma, jog inovacinę veiklą daugelis ūkio ministerijos klerkų vertino kaip vaiduoklių apniktą ar uzurpuojančią dievo vietą. Radical spirits

Su reto sniego akimirkomis pagaliau atkeliavo ir ilgai lauktas trišventis. Piliečiai įvairiai sutiko garbų 90-ties metų jubiliejų. Kas švesdamas “gražiame miestelyje”, kas žiūrėdamas TV ekraną ir t.t.

Kažkodėl pabudęs 17 vasario, pradėjau jausti dvasines pagirias, jog neatlikau tam tikrų ritualų ir palikau jubiliejų savo tėkmei. Tačiau sniego kiekis mane privertė atbusti iš klaikaus tinginio svajų sapno ir aš puoliau vykdyti planą, kitaip tariant planuoti išvyką į meką. Būdamas aistringas sniego slidžių fanas (kartais atrodo, jog miegu su jomis) supratau, jog trišvenčio progą Lietuvos piliečiui būtina aplankyti istorines, mistines žemes — latvių kraštą.

Nieko nelaukdamas subūriau bendraminčių komandą ir užsikrovęs mantą ant automobilio stogo išrūkau į žygį. Deja žygio pradžia nieko gero nežadėjo. Oro temperatūros stulpelis rodė +2, o danguje po truputį krito “sniegas, pereinantis į lietų”. Tačiau mano vidinis balsas sakė: “tai absolučiai nesvarbu, juk Afrikoje per karščius ir Kilimandžare būna sniego”. Mano koja stipriai spaudė automobilio greičio pedalą ir aš buvau ramus. Mano tikslas buvo aiškus — Kilimandžaras. Svajose mačiau daug sniego, daug gazelių ir begemotų lakstančių Kilimandžaro viršūnėje (be abejo, ši svaja išsipildė, kaip bebūtų keista).

Judant į šiaurę jautėsi bandų ištryptos pėdos, link išganytosios mekos ir po truputį mane lenkė gyvūnai apsirengę labai keistomis skūromis (kaip antai begemotas ant kurio parašyta — Spyder). Vienu metu važiuodamas plačiu savanos taku (Riga — Sigulda) suvokiau, jog vietiniai gyvūnai mano, jog aš esu visiškas idiotas, kuris gyvena gretimoje dykumoje ir nuolatos lekia į savaną, nesvarbu, koks bebūtų oras. Ant mano stogo lietus švariai plovė slides. Mintyse pagalvojau: aš ne idijotas, aš tiesiog sportuojantis žmogus. Bet jiems taip neatrodė.

Pagaliau aš pasiekiau savo tikslą — katinų kalną. Įveikęs 350 km savanos aš negalėjau sustoti ir man teko išbandyti naują sporto šaką — lietaus slides (būną dar vandens, kalnų, lygumų slidės). Tačiau aplinkui nebuvo mano gentainių konkurentų, dėlto mano dvasinė būsena buvo pakylėta — aš toks pats kaip savanos gyventojas! Supratęs, jog patekau savo noru į visiškai idiotišką situaciją, priverčiau save paklusti ir vykti prie Kilimandžaro, pažiūrėti mano gentainių šou. Mano kraujas troško keršto. Atvykęs prie Kilimandžaro aš supratau, koks margas Afrikos dykumos gyvenimas. Aplinkui mane lakstė šventiškai nusiteikę gentainiai margomis it Afrikos žemės kostiumais. Labiausiai mėgstami - ištisiniai, ryžkiai violetinėmis elektric spalvomis, išmarginti new kids on the block raštais, stilingos odinės striukės. Džiugus maskaradas tęsėsi, gyvūnai voliojosi lietuje ant permirkusio sniego, trankiai gėrė Aldaris alų (Calsberg kavinėje), garsiai džiaugėsi savo vienitele išvyką į išsvajotąją meką.

Aš prisijungiau ir tapau idiotu. Viva la fiesta!

Šiandien tapau vieno įdomaus pokalbio liudininku (pagaliau ir aš, nes visada būna AD). Kadangi aš esu tipiškas vyras ir negalėjau vienu metu atlikti daugiau nei vieno darbo, pokalbis prasmego sienose. Tuo metu skaičiau BBB ir buvau sutelkęs visą dėmesį į apple ekraną, nes ten rodė gerą medžiagą , kurią šį rytą man padovanojo A.D. (o jis savo ruoštu surado pas klecką). Tačiau susisgribęs, jog pokalbis tai puiki medžiaga BBB, puoliau rašyti. Aišku rankraštyje tik keletas sakinių, tačiau puolu pasidalinti šia neįkainuojama informacija.

• prelegentas 1 : Ofisus nuleisti į ant šito. Čia lynas.
• prelegentas 2: Jo čia lynas.
• prelegentas 1: Jei tu nori lyno  
• prelegentas 2: Jo paretas, taisyklė 4-70 

Spėju patvirtinti, jog pokalbis buvo būtent toks, toliau jis nutrūko, suskambus prelegento 1 telefonui.Tiems kam buvo neįdomu skaityti, siūlau pirmiausiai įsigilinti į LYNĄ.  

Šią popietę ramiai gurkščiodamas kavą, netikėtai susiduriau su viena mintim. Mane užplūdo fetišizmo savokos vystymosi problematika (tai įvyko galbūt todėl, kad mano fetišas tuo metu buvo kava). Netikėtai suvokiau, kad šis iš pažiūros kuklus žodelis sutampa su kitu liūdnai pagarsėjusiu žodžiu fašizmas. Norėdamas išvengti šio nesusipratimo, pamaniau, jog pats laikas įvesti naujadarą. Man galvoje prasisuko keletas žodelių (aišku, dėl laiko stokos neminėsiu..) ir užstrigo du variantai: obdžiaktyvizmas (rašoma ir tariama būtent taip) ir daiktizmas, kuris mano manymu yra šiek tiek siauresnis nei obdžiaktyvizmas. Tačiau, kaip pasiūlė AD, neapsiribosime šiomis siauromis sąvokomis, todėl tiu by kontiniud.