…B L I G…B L O G…B L U G…

Šiandien tapau vieno įdomaus pokalbio liudininku (pagaliau ir aš, nes visada būna AD). Kadangi aš esu tipiškas vyras ir negalėjau vienu metu atlikti daugiau nei vieno darbo, pokalbis prasmego sienose. Tuo metu skaičiau BBB ir buvau sutelkęs visą dėmesį į apple ekraną, nes ten rodė gerą medžiagą , kurią šį rytą man padovanojo A.D. (o jis savo ruoštu surado pas klecką). Tačiau susisgribęs, jog pokalbis tai puiki medžiaga BBB, puoliau rašyti. Aišku rankraštyje tik keletas sakinių, tačiau puolu pasidalinti šia neįkainuojama informacija.

• prelegentas 1 : Ofisus nuleisti į ant šito. Čia lynas.
• prelegentas 2: Jo čia lynas.
• prelegentas 1: Jei tu nori lyno  
• prelegentas 2: Jo paretas, taisyklė 4-70 

Spėju patvirtinti, jog pokalbis buvo būtent toks, toliau jis nutrūko, suskambus prelegento 1 telefonui.Tiems kam buvo neįdomu skaityti, siūlau pirmiausiai įsigilinti į LYNĄ.  

Šią popietę ramiai gurkščiodamas kavą, netikėtai susiduriau su viena mintim. Mane užplūdo fetišizmo savokos vystymosi problematika (tai įvyko galbūt todėl, kad mano fetišas tuo metu buvo kava). Netikėtai suvokiau, kad šis iš pažiūros kuklus žodelis sutampa su kitu liūdnai pagarsėjusiu žodžiu fašizmas. Norėdamas išvengti šio nesusipratimo, pamaniau, jog pats laikas įvesti naujadarą. Man galvoje prasisuko keletas žodelių (aišku, dėl laiko stokos neminėsiu..) ir užstrigo du variantai: obdžiaktyvizmas (rašoma ir tariama būtent taip) ir daiktizmas, kuris mano manymu yra šiek tiek siauresnis nei obdžiaktyvizmas. Tačiau, kaip pasiūlė AD, neapsiribosime šiomis siauromis sąvokomis, todėl tiu by kontiniud.

Įkvėptas mistinio bičiulio iš Lietuvos išradėjų celės visą popietę skyriau apmąstymams apie inovacijas. Iš tikrųjų pačios svarbiausios inovacijos yra neatpažintos innovacijos”, kurių niekas nemato ir kurios neegzistuoja. Autorius (e.ž.) šioms inovacijoms priskiria “mėlynųjų inovacijų” sąvoką. Šis pavadinimas buvo pasirinktas mėlynosios dėmės vardu, kuri autoriui tapo esminiu įkvėpimu įvesti neatpažintos inovacijos sąvoką.

Simonas (4 m.) šiandien ryte vežamas į darželį mūsų paklausė: “Kas yra makaulė, žinai?”. Nespėjus nieko atsakyti jis veržliai užbaigė mintį: “Tai toks labai kvailas paukštis, kuris tik čiulpia ir čiulpia papą”. Turite kitokių paaiškinimų?

Vaikystėje aš įpratau (dėl kokybiško TV turinio trūkumo sovietų okupacijos sąlygomis, žinoma) daug svajoti apie aplinkos ar vidaus dalykus, lyg jie būtų įgiję KARDINALIAI (labai gražus man lotyniškos kilmės žodis, primenantis kardinolą Richellieu) priešingų arba atvirkštinių savybių. Vienas iš tokių dalykų yra NESUSIPRATIMAI, ypač kylantys pažodžiui suprantant pašnekovo metaforas, arba peršant tokį jų supratimą pašnekovui.

Vienas iš ką tik mane pradžiuginusių nesusipratimų, kuriuo skubu pasidalinti su dar neegzistuojančiais šios svetainės skaitytojais yra (pokalbio per skype ištrauka):

[11:17:24] Eigirdas Žemaitis sako: matai man labiausiai įstrigo [ar turėta omeny "įgrįso"? A.D.] the life is now miou miou, reikia ko nors labiau suprantamo visuomenei
[11:18:24] Algirdas Davidavičius sako: ėėė — kadangi aš nesupratau ką tik pasakyto prasmės, tai nebeišmanau, ką labiau galėčiau paaiškinti visuomenei, ranką ant širdies uždėjus

Kita daug džiaugsmo teikianti veikla man yra realiai išversti, išgręžti, perversti mus supančių, sprangiai įgrįsusių objektų, nežmonišku vienodumu besibrukančių per viešą mūsų kolektyvinės sąmonės lauką, prasmes, reikšmes ir-ką-tu-tik-nori. Antai, sėdžiu aš picerijoje “Čili” aną savaitę per piet ir girdžiu už gretimo stalo kas 5 min.: “…cukranendrių nereikia…. čia ne cukranendrės…” ir t.t. ir pan. Tuo pat metu mano akyse užgimė idealus inovacinės eko-žemdirbystės planas genetikos manipuliacijų pagalbą pradėti veisti ir auginti Akmenės rajone DRUSKANENDRESsss …

Tai frazė, kurią išgirdau ką tik bendradarbį tariant į telefono ragelį pabrėžtinai nustebusiu balsu. Jis dar pridėjo: “…praplėsti iki žemės? Jis tuomet gausis kvadratinis!… Viršuj?”. Ir taip toliau. Žinoma, nieko nenutuokiant apie pokalbio kontekstą (o yra taip, kad anas bendradarbis statosi namą ir greičiausiai ginčijasi su savo pačia dėl langų pavidalo, dydžio ir kitokių geometrinių-inžinerinių savybių) galėtum pamanyti, kad jam “ne visi namie” (jei apskritai kas nors ten iki tol buvo).

Taip jau nutinka (”так случилось, мама…” — dainuodavo Alla Pugačiova), kad kiekvienas mūsų gali išplėšti (ir visai be šaknų, “švariai”) iš konteksto bet kokią kito sakomą frazę ir mintį, ir įsodinti į derlingą mūsų lūkesčių, nuogąstavimų, nerimo, baimių, pasigėrėjimų ir dar ko tik ten nebūna dirvą. Tai ir aš esu toks jausmų ir minčių dervos, humuso, sūnus — belieka tik visomis išgalėmis irgi sugebėjimais tą dirvą purenti beigi mėgautis joje augančiais įvairaus plauko bei skonio vaisiais, o kartais ir daržovėmis.

Nėr ką ir pridurti. Šitas blogas man irgi atrodo kvadratinis, kai to noriu, o kai nenoriu — pailgas ir iki žemės.