…B L I G…B L O G…B L U G…

Kadaise sėdėdamas ties didžiu darbu tualete sumasčiau, kad yra viena neišnaudota patyrimų (ar patirčių?) turizmo niša, pareikalausianti Lietuvoje tik nedidelių investicijų, o kraštą padarysianti šios srities mėgėjų Meka. Gal jau supratote, bet kalbu apie savižudybes. Jums, tikiuosi, ne paslaptis, kad šiuo požiūriu (bene vieninteliu?) pirmaujame ES ir apylinkėse.

Na taigi: kadangi turime šioje pramogų srityje daug ekspertų, tai galėtume teikti mokamas savižudybių turizmo paslaugas (juk Lietuva — Hanibalo Lekterio tėvynė su memorialiniais jo takais, vis dėl to). Pagrindinis metų sezonas turėtų būti lapkritis, ypač aplink Vėlines-Hėlovyną. Klientams būtų siūlomos įvairios vienišos ar grupinės savižudiškų pramogų vietos, platus pasirinkimas būdų, tarp kurių:

A. Paprastoji smurtinė savižudybė su įvairiais įrankiais (pvz. smaugvirvės, pištalietai kaimo kapinėse) ar be jų (pvz. šokant nuo Stelmužės ąžuolo arba Seimo rūmų stogo).

B. Ištęsta cheminė savižudybė (ne šiaip degtinė promaišiui su kokainu, betgi tiesiog Vyrų Šalies alus bei kiti linksminamieji pilstukai vartojimui be perstogės, pvz. 10 m. — bet įmanu rengti ir pilstuko gėrimo varžybas su 90 proc. nusižudymo per 12 val.).

C. Ekstremali socialinė savižudybė (paliekant visą turtą, jei jo yra, valstybei arba giminėms ir išeinant gyventi gatvėje kokiems 5 m., vėlgi be perstogės vartojant arba odekolonus (kai įmanu), arba dervinius klijus, o prireikus — grybus).

Pirminė rinkos analizė rodo, kad pagrindinis klientas (kaip ir sekso turizmo atveju) — pusamžis vyras-europietis, ypačiai norvegas, vengras, suomis albo mūsų brolis litwinas, kuriam labiau rūpi ne staigūs ir intensyvūs, bet subtilesni ir ištęsti savižudybės malonumai.

Trumpalaikė finansinė sėkmė (ko ir trokšta visi Dainavos Šalies Tikri Vyrai) — garantuota! (kaip čia aš nepasiūliau šitos idėjos “Vertas milijono”??).

 Jūs manėt bus taip?

nea - bus taip -

The Dude: Fuckin’ Quintana… that creep can roll, man.
Walter Sobchak: Yeah, but he’s a pervert, Dude.
The Dude: Yeah.
Walter Sobchak: No, he’s a sex offender. With a record. He served 6 months in Chino for exposing himself to an eight year old.
The Dude: Oh!
Walter Sobchak: When he moved to Hollywood he had to go door to door to tell everyone he was a pederast.
Donny: What’s a… pederast, Walter?
Walter Sobchak: Shut the fuck up, Donny.

---

Jesus Quintana: You ready to be fucked, man? I see you rolled your way into the semis. Dios mio, man. Liam and me, we’re gonna fuck you up.
The Dude: Yeah, well, you know, that’s just, like, your opinion, man.
Jesus Quintana: Let me tell you something, pendejo. You pull any of your crazy shit with us, you flash a piece out on the lanes, I’ll take it away from you, stick it up your ass and pull the fucking trigger ’til it goes “click.”
The Dude: Jesus.
Jesus Quintana: You said it, man. Nobody fucks with the Jesus.
Walter Sobchak: Eight-year-olds, Dude.

čia kai prisiskaitai AD blasphemouzijų - nevalingai sukyla atatinkantys vaizdzialiai :) 

nu ir в предачу -

… yra kupinas laimės, palyginus su netikinčiaisiais, ypač JAV (jei tikėtume nesena The Economist statistika):

Negana to — berods jų (ypač abramitinių religijų, t.y. krikščionybės, islamo ir pan. išpažinėjų) visame pasaulyje gausėja, o ne mąžta-šąšta, kaip bijosi katalikų pirmūnai Lietuvoje.

Kai kurie sociologinių-demografinių analizų mokovai pranašauja, esą Europos (sic!) tikintieji, pagauti siuto daugintis, tiesiog išstums netikinčiuosius iš viešo gyvenimo, kadangi jųjų tiesiog daugiau bus (juk visokie pasaulietininkai-liberalai, komunistai-gėjai nesirūpina savo vislumu, nelyg kokie sugedę aristokratai). Tokiu būdu gausime labiau amerikonišką, o ne senos, geros social-demokratinės Europos visuomėnę, kur pirmais smuikais grieš visokie maždaug Algirdai Patackai, Andriai Kubiliai, Vytautai Ališauskai — jei ne Audriai-Juozai-Marijos Bačkiai:

The liberal-capitalist idea spread widely in the 19th and 20th centuries in part because it reduced mortality and freed the minds and resources of societies, allowing them to develop the advanced technology with which to defeat their religious and socialist rivals. It also enabled the demographic expansion of the west as infant mortality fell, prosperity resulted in earlier marriage and family formation, and new lands were settled. /…/ Today, many of the demographic advantages that once accrued to liberalism have fallen away. Infant mortality is largely conquered, technology is globally diffused and the secular west is losing its demographic weight. [paryškinta mano -- A.D., citata iš Eric Kaufmann, "Breeding for God", Prospect magazine, Nov. 2006 (nuoroda aukščiau)].

Oi-ai! Ar tai mumi, linksmiemi-kairiemi (amerikoje tai reikštų “liberaliemi”), išmirti?

Tikrai ne! Galų gale, jei iš tikro tiesa yra tai, kad organizuota religija teikia reprodukcinius ir ilgo amžiaus privalumus (nors gal ir ne iš kart akivaizdžius), tai šiais laikais, kaip teisingai pastebėjo tas pats The Economist, God is definitely not dead, but He now comes in many more varieties — gauni iš ko rinktis! Ką rinksitės jūs, brangūs skaitytojai, jei dar nepasirinkote, kaip vienas iš čionykščių blogišių ?? (beje, jojo pasirinkimas manrods tokis pat egzotiškas, kaip pasiprašyti politinio prieglobsčio Šiaurės Korėjoje).

Ką noriu pasakyti — nebūtina plynoje vietoje iš baimės “likti vienam ir nepasidauginusiam” pulti stačia galvą į emocinę ir intelektinę vergovę kokių nors islamo, neo-krikščionybės (a la penkiasdešimtininkai) ar Naujojo Amžiaus kultų. Yra daug asmenybę išlaisvinančių ir jos emocinę/intelektinę brandą skatinančių religinių sistemų, nepretenduojančių į “vienintelės teisingas” ar “turinčias visus atsakymus”. Man labiausiai patinka dvi — keletas pratybų (sanskr. dhyana, jap. zen) budizmo mokyklų ir universalistinės pakraipos (t.y. “jokia religija nėra vienintelė tiesa”) vad. kvakeriai, t.y. “religinė bičiuliu draugija” (religious society of friends).

Taigi mylėkimes irgi džiaukimės vieni kitais, mieli laisvamaniai, beigi neleiskime savęs stumdyti religingiems psichopatams (o kas dėl Dievo, tai jis visuomet yra kiekvieno širdyje, kalbant krikščioniškais žodžiais — ir jokių kunigų ar šventraščių čia nereikia).  OMM-amen!