…B L I G…B L O G…B L U G…

GRAUŽIKAS MIKIS

Kartu su kitu šios kuklios svetainės žmog-ištekliumi E. Žemaičiu kažkada prie bokalo alaus ir šalia itin patrauklių moterų patyrėme grupinį regėjimą: gigantozauriško dydžio (nemažiau 10 m. aukščio) peliuko Mikio (angl. Mickey The Mouse) skulptūrą prie Vilniaus geležinkelio stoties, atlikta iš makroflekso arba analogiškų izoliacinių medžiagų, užpurkštų ant vielinio karkaso. Abu sutarėme, kad tai turėtų būti nuolat atnaujinamas (priklausomai nuo skulptūros patvarumo ir estetinių savybių tvarumo) paminklas Nepriklausomos Lietuvos Vartotojui.

Ši kiek trikdanti, gal net kiek per įkyri vizija neturėtų stebinti: visuotinai pripažįstama, kad peliukas Mikis yra tarptautinio masto figūra, kuri, vargu ar dera pridurti, daro nuolatinę įtaką ne vien šios kuklios svetainės nariams-korespondentams. Mikio įvaizdis skverbiasi net į pačius atkampiausius, sakytum izoliuotus nuo pasaulio protus ir širdis. Antai Gazos ruožo žurnalistai, mažai kam žinomi smulkūs Japonijos elektroninių laikmenų gamintojai arba ir dykumų zoologai-mėgėjai — visi patiria gana paaiškinamą norą savo kūryba ar darbu pareikšti pagarbą šiam ausylam ir jautriam mūsų vidinių ar tikrų vaikų draugui.

Pradėkime nuo Japonijos. Neseniai čia sukurtas ypač nepatogus USB prievado dalintuvas, kurio pavidalas atkartoja Mikio, o ausys išsiima ir leidžia vietoj vieno USB priedo naudoti du. Tiems, kas norėtų tokį įsigyti ir maloniai šokiruoti savo pavydžius bendradarbius, draugus arba vaikus, siūlome kreiptis į prekybos internetu įmonė (specializacija — įdomi ir įvairiaspalvė japoniška tufta) StrapYa (dabar geriau nenagrinėkime šio pavadinimo etimologijos). Kaina — 19,00 USD, be pristatymo į Lietuva, kuris šiuo metu yra neįmanomasuž bet kokią sumą.

Miela, tiesa? Mes tai vadiname MĖLYNAJA DĖME (t.y. nematomąja inovaciją — kai ne visi iš karto supranta, kas čia naudingo ar naujo).

Tačiau mes tik vos-vos priartėjome prie peliuko Mikio grožio galios suvokimo. Kitas pavyzdys kur kas iškalbingesnis: iš pažiūros solidžios Londono Zoologijos Draugijos (Zoological Society of London) bendradarbiai su dėmesį prikaustančiu pasimėgavimų afišuoją naujausią savo atradimą — iki šiol nė vieno iš baltųjų atradėjų nematytą graužiką Gobio dykumoje, kurį (Jūs lengvai atspėsite) iš karto, nemąstydami pavadino Dykumos Miki-Mauzu (peliuku Mikiu, lietuviškiau, bet ne taip tiksliai tariant) — The Mickey Mouse of The Desert. Tiesiog beveik Lawrence of Arabia.

Iš pažiūros sunku pritarti tokiai nuomonei. Man bent jau šis egzempliorius nei pagal spalvą, nei pagal ausų proporcijas, kontūrą bei ypač kraštus — mat jie gerokai užlenkti neprimena visų laikų linksmiausio graužiko. Na, bet vaikystės vaizdinių galia nenuspėjama ir pribloškianti. Aš puikiai įsivaizduoju tą ant liežuvio galiuko saldžiai virpantį vardą, kurį zoologams taip norėjosi ištarti išvydus šią … pašiauštą didžiaausę pelę?

Be Gobios dykumos peliukas Mikis taip pat yra gerai žinomas ir Gazos ruože, tačiau, gerbiant vietos papročius (jokie namų graužikai negali vadintis sionistų sugalvotais vardais, ypač kaip Mikis, Josis, Icis ir pan.), ten jis vadinasi Farfūru. Tiems, kas tikisi iš manęs šio vardo kilmės išaiškinimo, siūlau kreiptis į gerb. Dr. Bronį Savukyną.

Gazoje Mikis-Farfūras užima ypatingą vietą vaikų širdyse: čia jis yra tapęs visų vaikų — sionistinės agresijos aukų — kankinystės įsikūnijimu. Tai byloja gana iškalbingas vienos Gazos TV laidos vaikams video, kurį pabagai siūlome peržiūrėti (angliškas vertimas subtitruotas).

Šlovė gailestingam Kūrėjui — aš niekad nežinojau, kad Gobio dykuma yra Izraelio žemės prekeivių pamėgta vieta! Tačiau Mikis daro stebuklus. Sakykite, kodėl gi jam tuomet nepadarius bent vieno stebuklo ir Vilniečiams?